- bailingas
- bailìngas, -a adj. (1), báilingas (1) baimingas, baikštus: Kas kitų bijos, tas bailìngas J. Moters vis bailingèsnės už vyrus Gs. Tik žiūri, tik žiūri báilingom akim Grž.
bailìngai adv. Gs: Po kiekvieno priešininko šūvio jis bailingai merkės Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.